- markla
- marklà sf. (4) 1. žr. 1 marka 1: Ištrauk kanapes iš marklõs, ba supus Srj. 2. purvas, bala: Tiek prilijo, kad kur eini, tai visur marklà Drsk. Ko tu braidžioji po tą mar̃klą, negali eit sausumon! Drsk. 3. apie ką šlapią, permirkusį, pažliugusį: Šlapios kap marklà [sušutusios duobėje bulvės] Lp. Iš tų pyragų liko tik marklà Drsk.
Dictionary of the Lithuanian Language.